Sąskaitų balansų lentelė
Apskaita turi savo specifinį žodyną. Nors dėl to buhalteriai susilaukia nemažai kritikos, tačiau dėl jiems būdingo konservatyvumo neatsisako specialių terminų. Informacijos vartotojams lieka viena išeitis – išmokti šiek tiek apskaitos. Tik supratus specifinių buhalterinių terminų esmę, paaiškėja ir biznis, nes apskaita – tai biznio kalba.
Pradėsime nuo oficialiųjų metinių finansinių ataskaitų. Kadangi akcinių bendrovių ataskaitomis rinkos šalyse labiausiai domisi esami ir būsimi pinigų investitoriai, finansinių ataskaitų rodikliai viešai publikuojami ir platinami. Šitaip korporacijos stengiasi privilioti būsimus pinigų investitorius ir atsiskaityti jau esamiems kapitalo savininkams – akcininkams. Jeigu iš finansinių ataskaitų informacijos ryškėja prasta ar blogėjanti įmonės finansinė būklė, jos menedžeriai neapsiriboja tik skaičiais. Tokiu atveju pateikiami Įvairūs argumentuoti paaiškinimai, patikinimai ir galiausiai – prognozuojamas pagerėjimas ateityje. Akcininkas gali tuo patikėti arba nepatikėjęs prognozėmis parduoti akcijas ir pasiieškoti pelningesnių investicijų. Bet prieš priimant tokį sprendimą, rekomenduojama gerai išanalizuoti finansines ataskaitas, jų rodiklių tendencijas, nes korporacijos dažniausiai pateikia kelerių metų duomenis.
Taigi, pateikiamos dviejų korporacijų finansinės ataskaitos. Pirmiausia – sąskaitų balansų lentelė. Sąskaitų balansas – tai įmonės finansinis vaizdas tam tikru jos veiklos metu – paprastai gruodžio 31 d. – paskutinę finansinių metų dieną. Žinotina, kad kai kurių įmonių finansinių metų pabaiga rinkos šalyse gali nesutapti su kalendorinių metų pabaiga. Įmonės turi teisę pasirinkti finansinius metus. Sezoninės veiklos įmonių finansiniai metai gali baigtis pavasarį, vasarą arba rudenį. Vienos iš analizuojamųjų įmonių -X – finansiniai metai baigiasi vasario 28 d. Sąskaitų balansų lentelėje yra ir praėjusiųjų finansinių metų duomenys. Tai gera proga palyginimui.
Sąskaitų balansų lentelė turi dvi puses: kairėje pusėje surašomas visas įmonės turtas, dešinėje – išvardijama to turto nuosavybė. Abi pusės visada turi būti lygios:
Turtas = Skolintojų nuosavybė + Savininkų nuosavybė.
Turtą sudaro įmonei priklausančios prekės, gamybinės atsargos, nekilnojamas turtas ir įmonės teisė gauti turto (pirkėjų, klientų įsiskolinimas). Skolintojų nuosavybė – tai skolos, kurias ši įmonė privalės sumokėti ateityje. Tai jos finansinis įsipareigojimas, garantuojamas turtu. Jau iš pateiktos formulės (ji vadinama klasikine apskaitos lygybe) matyti, kad skolintojams suteikta pirminė teisė į akcinės bendrovės turtą. Turto savininkams pagal įstatymus gali atitekti tik grąžinus skolas likęs korporacijos turtas. Jeigu kreditorių interesų nesaugos valstybė, tada skolinti pinigus bus didelė rizika ir ekonomikos vystymosi stabdys.
Savininkų nuosavybės suma balanse rodo, kiek įmonės savininkams atitektų turto, jei ji būtų likviduota, kitaip tariant, į kokio dydžio turtą jie turi teisę. Jeigu X būtų likviduota 1990 m. vasario 28 d. – balanso sudarymo metu, – kokia jos turto dalis atitektų savininkams – akcininkams? Ši dalis apskaičiuojama taip:
bendra turto suma (atėmus nematerialų turtą) - 35203
suma, reikalinga skoloms sumokėti - 24837
suma, kuri lieka akcininkams - 10366
Matyti, kad korporacijos savininkams lieka tik 29% jos turto.