PVM mokestis


Kiekviena valstybė norėdama tinkamai vykdyti savo ekonomines bei socialines funkcijas privalo turėti didelius finansinius išteklius, kurie surenkami mokesčių pagalba. Mokestis yra įstatymų reglamentuota piniginė prievolė valstybės funkcijoms vykdyti, todėl mokesčiai privalo būti kiekvienoje šalyje. Tinkamai suformuota mokesčių sistema – kiekvienos valstybės sėkmingo egzistavimo pagrindas. Mokesčių sistema formuojama atsižvelgiant į apmokestinimui keliamus uždavinius. Uždaviniai priklauso nuo konkrečios šalies ekonominių sąlygų, ekonominės politikos tikslų, todėl atskirose valstybėse jie gali būti skirtingi. Mokesčiai surenkami į atitinkamo lygio biudžetus ir paskirstomi tokioms sritims finansuoti kaip: švietimas, sveikatos priežiūra, žemės ūkis, socialinė apsauga, transportas ir ryšiai bei daugelis kitų.

Tačiau tai ne tik valstybės pajamų šaltinis, bet ir šalies ekonomikos reguliavimo priemonė, kuri reguliuoja tokius ekonominius reiškinius kaip nedarbas, infliacija. Todėl mokesčių sistema turi būti sukurta taip, kad padėtų siekti ekonominių tikslų, skatinti ekonomikos augimą, didinti užimtumą šalyje.

Pagrindinis netiesioginis mokestis Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų laisvosios rinkos šalių, yra pridėtinės vertės mokestis (toliau PVM). Pridėtinės vertės mokestį (PVM, angliškai – Value Added Tax) išrado prancūzas M.Lore. 1954 m. jis aprašė šio mokesčio veikimo schemą ir pasiūlė jį įvesti vietoj apyvartos mokesčio. Šis mokestis turi plačią apmokestinimo bazę, nesudėtinga apmokestinti paslaugas, mokesčio veikimo mechanizmas trukdo išvengti apmokestinimo, lengva jį surinkti, ypač kai yra vienas tarifas.

Lietuvoje pridėtinės vertės mokestis įvestas 1994 m. gegužės 1d., kurį reglamentavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, priimtas 1993 m. gruodžio 22d., Nr. 1-345 (Valstybės žinios, 1994, Nr.3) ir vėlesni jo pakeitimai bei papildymai. Jis pakeitė anksčiau buvusį panašų mokestį – bendrąjį akcizą.

Šiuo metu galioja pridėtinės vertės mokesčio įstatymas priimtas 2002 m. kovo 5d., kuris įsigaliojo nuo 2002 m. liepos 1d., bei šio įstatymo pasikeitimai ir papildymai priimti 2004 m. sausio 15d., įsigalioję nuo 2004m. gegužės 1d. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais. Nors PVM taikomas palyginti neseniai, bet jis jau tapo vienu iš pagrindinių nacionalinio biudžeto šaltinių.

PVM galiausiai sumoka galutinis prekių vartotojas, tačiau jo apskaičiavimo ir sumokėjimo mechanizmas verčia visų to produkto gamybos grandinėje esančių įmonių buhalterius vesti kruopščią PVM apskaitą ir kontroliuoti, kad jis būtų laiku sumokėtas į biudžetą. Daugeliu atvejų PVM mokėjimo taisyklėms taikomos išimtys, koreguojamos  jau apskaičiuotos ir sumokėtos PVM sumos. Tai daro PVM apskaitą palyginti sudėtingą ir reikalauja gilesnių apskaitos žinių. Mokesčių mokėtojas lengvai gali pasiklysti nuolat besikeičiančių įstatymų sūkuryje, o dar nuolatos leidžiami poįstatyminiai aktai, Vyriausybės nutarimai. Tai plačiai diskutuotina tema, reikalaujanti lengvai suprantamų komentarų.