Europos bendrijos vidaus rinkos keturių laisvių įgyvendinimą reglamentuoja taikoma politika Bendrijoje: piliečių interesų politika ( Piliečių teisės ir jų apsauga, kultūrinė politika), horizontalioji politika ( Socialinė, Aplinkos, Mokesčių, Regioninė politika ), sektorinė politika ( Pramonės ir įmonių, Energetikos, Bendroji žemės ūkio, Bendroji transporto politika).
Laisvas darbo jėgos judėjimas – viena iš laisvių, sudarančių Bendrosios rinkos pagrindą. Tai didžiulis Europos integracijos pasiekimas. Tai suteikia galimybę ES piliečiams Sąjungos viduje ieškoti geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų. Kartu laisvas darbo jėgos judėjimas sumažina socialinę įtampą ir įgalina pagerinti gyvenimo sąlygas darbo jėgai ES neturtingiausiuose regionuose. Kadangi turtingiausioms šalims migracija suteikia darbo jėgos, darančios įtaką jų ekonominiam augimui. ES tai palengvina darbo pasiūlos reguliavimą pagal įmonių poreikį. Ekonominis darbo jėgos judėjimo liberalizavimas remiasi prielaida, kad panaikinus kliūtis laisvam darbo jėgos judėjimui darbininkai migruos ten, kur yra darbo jėgos stygius ir todėl darbo užmokestis yra didesnis. Bendrojoje rinkoje tai skatina našumą ir veiksmingesnį išteklių paskirstymą.
Tačiau laisvas darbo jėgos judėjimas turi ir trūkumų. Būtent keičiama įprasta gyvenimo, darbo vieta, vyksta emigracijos regionų nuskurdinimas netekus žmogiškųjų išteklių.
ES laisvas asmenų judėjimas yra susijęs su laisvu darbo jėgos judėjimu
Laisvas paslaugų judėjimas – tai galimybė teikti paslaugas visoje ES teritorijoje be jokių kliūčių. Šios paslaugos yra kaip veikla, už kurią mokamas mokestis ir netaikomos laisvo prekių, kapitalo ir asmenų judėjimo nuostatos. Tačiau, kita vertus, visos laisvo paslaugų judėjimo nuostato apima visą gamybinę arba profesinę veiklą, kurios yra apibrėžiamos kitomis laisvėmis.
Europos Sąjungoje paslaugų sektorius sukuria 60% pridedamosios vertės ir apima didžiulę ekonominės veiklos sritį – nuo bankų ir draudimo iki transporto ir turizmo bei duomenų apdorojimo ir vadybos konsultacijų verslo. Paslaugos atlieka didžiulį vaidmenį ekonomikos ir užimtumo augime. Svarbiausioms paslaugoms, turinčioms didžiausią lyginamąjį svorį paslaugų sektoriaus sukuriamame BVP, priskiriamos finansinės paslaugos ( draudimo, bankininkystės, vertybinių popierių rinkos), kurios turi įtakos bendram ekonomikos augimui, tiek ir laisvam prekių judėjimui. Būtent tolimesnėje kursinio darbo dalyje, aptarsiu, kiek BVP sudaro paslaugų sektorius ir kokią įtaką tai turi tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos ekonomikai bei verslui.
Laisvas kapitalo judėjimas – tai vienas esminių elementų, būtinų Europos vidaus rinkai funkcionuoti. Jis apima pinigų bei finansinio kapitalo judėjimą, tiesiogines investicijas ir kitas su kontrole susijusias kapitalo judėjimo formas. Mokėjimų liberalizavimas yra lemiama laisvo prekių, darbo jėgos ir kapitalo judėjimo dalis.
Jau 9-ojo dešimtmečio pradžioje pašalintos visos laisvo kapitalo judėjimo kliūtys tarp asmenų, įsikūrusių valstybėse narėse. Tačiau valstybės gali apriboti trumpalaikio kapitalo judėjimą, jei yra pažeidžiama jų pinigų ar valiutos kurso politika. Be to, yra draudžiamos bet kokios kliūtys laisvam kapitalo judėjimui ne tik tarp šalių narių, bet ir tarp šalių narių ir trečiųjų šalių. Tačiau šiuo atveju, išvežant ar įvežant pinigų sumas jas būtina deklaruoti, kad nacionalinės institucijos galėtų vykdyti veiksmingą priežiūrą.
Europos Bendrijos sutartyje numatytų laisvo kapitalo bei Ekonominės ir pinigų sąjungos rezultatas – euro įvedimas, panaikinęs egzistavusius prieštaravimus tarp laisvo kapitalo judėjimo ir makroekonominės politikos.