Europos Komisijos pateiktais duomenimis, papildomai per pastaruosius 10 metų Bendrijoje sukurtas BVP vidaus rinkos dėka sudarė 877 mlrd. eurų, t.y. vienam namų ūkiui – vidutiniškai 5700 eurų. Šie skaičiai nėra pakankamas vidaus rinkos poveikio įvertinimas. Neįvertintas paslaugų sektoriaus, tinklo pramonės poveikis, kuris, be abejo, padidintų BVP prieaugį vidaus rinkos dėka. 2002 metais Europos Sąjungos BVP buvo 1,8% didesnis, o BVP vienam gyventojui sudarė 23339 eurus. ES didžiausios konkurentės JAV sukurtas BVP vienam gyventojui 2000 metais sudarė 37202 eurus. Tai iš esmės yra didelės rinkos ekonominis rezultatas.

Didžiausią ES bendrojo vidaus produkto dalį sukuria paslaugų sektorius – finansų ir verslo paslaugos; prekyba, transportas, komunikacijos ir kitos paslaugos. Pramonės įmonės sukuria irgi arti ketvirtadalio BVP, o žemės ūkis, kaip jau minėjau, tesudaro 2%.

Na, o apdirbamoji pramonė, viešosios ir socialinės paslaugos, didmeninė ir mažmeninė prekyba daugmaž sudaro tokį pat procentą ES bendrojo vidaus produkto – 22%.

1995 m. Lietuvos BVP 1 gyventojui sudarė 34 % ES-25 vidurkio, tai 2003 m. jau 46 % (žr. 3 lentelę ), o tai yra apie 43 %. ES-15 vidurkio. Augimo tempams esant 6 % kasmet Lietuva jau 2015 m. pasieks 92 %. ES 2003 metų vidurkio, o apie 2020-2025 metus – ir tuometinį ES vidurkį. Lietuva taptų vidutinio ekonomikos išsivystymo lygio ir gerovės valstybe.

Lietuvai lemiamas laikotarpis bus 2007-2013 metai, kai bus įgyvendinamas naujas ES biudžetas, pradžioje kuriamas kaip vadinamoji finansinė perspektyva. Tuo laikotarpiu Lietuva gaus didžiulę ES finansinę paramą ir turės šansą galutinai pertvarkyti ir modernizuoti savo ekonomiką. Vėliau tokios didelės paramos jau nebebus, nes Lietuvos ekonominis lygis pakils, o paramos prireiks naujoms skurdesnėms ES narėms.

2007 metais planuojama į biudžetą surinkti 19213867 tūkst. Litų.  Lietuvos valstybės pajamas 2007 metais palyginus su 2004 metais, apskaičiavau, kad biudžetas išaugs 39%. Šis pajamų augimas įtakoja visas valstybės ekonomines sritis, nes vis daugiau lėšų yra skiriama ne tik transferiniams mokėjimams, bet ir tam tikroms programoms finansuoti, paskirstyti daugiau lėšų gamybiniams ištekliams.  Tad iškyla klausimas, kodėl taip staiga padidėjo valstybės biudžetas? Manyčiau tai lėmė ne tik Europos sąjungos skiriamos lėšos (matome iš grafiko, nuo 2004 metų iki 2005 metų yra labiausiai pastebimas biudžeto padidėjimas – 18,2%), bet ir vis didėjančios užsienio investicijos į Lietuvos įmones, valiutos kurso stabilumas, taip pat importo ir eksporto lengvatos įstojus į Europos Sąjungą bei kitos priežastys: daugiausia dėl spartaus ekonomikos augimo bei mažėjančios šešėlinės ekonomikos dalies. Toks pajamų augimas bei griežta valstybės išlaidų politika leido sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki 0,5 proc. BVP.