Apskaitos informacijos rūšys


Apskaitinė informacija formavimo procese tarsi „filtruojama”, iš pradinių duomenų masės atmetant valdymui nereikšmingus duomenis. Kaip proceso išdava turi būti pateikiama informacija, turinti patenkinti

šiuos bendriausius reikalavimus:

  • ją turi priimti vartotojas, kitaip tariant, ji turi būti perduodama tam tikrais signalais (garsi-niais, vizualiniais ir pan.), kuriuos vartotojas galėtų suvokti;
  • informacija turi būti vartotojui suprantama. Buitiniu požiūriu tai reikštų, kad ją reikia perduoti tokia kalba, kuria vartotojas supranta;
  • informacija turi būti perduodama iš patikimo šaltinio, kuriuo vartotojas pasitiki;
  • informacija turi būti perduota laiku (kol ja remiantis dar galima daryti valdymo sprendimus) ir tiksliam adresatui – tam, kam ji yra skirta;
  • perduodama informacija turi būti reikalinga vartotojui, o jos kūrimo kaina – bent jau ne didesnė už teikiamą naudą.

Visa įmonės ekonominės informacijos fondą sudaro kokybinė ir kiekybinė informacija. Kokybinė informacija — tai pašnekesių, televizijos laidų informacija ir laikraščių pranešimai, regimieji įspūdžiai ir kitokia panašaus pobūdžio informacija. Kiekybinė informacija išreiškiama skaičiais. Ji skirstoma į buhalterinės apskaitos ir ne apskaitos informacija.

Nepriklausomai nuo to, kokiai rūšiai informacija priskiriama, ji turi atitikti šiuos keturis kriterijus:

  • kokybę;
  • pateikimą laiku;
  • kiekį;
  • tinkamumą valdymui.

Kuo tikslesnė informacija, tuo geresnė jos kokybė, todėl, priimant sprendimus, ja saugiau remtis. Informacijos tikslumas priklauso nuo jos paskirties, ją fiksuojančių ir apdorojančių priemonių tikslumo. Tačiau būtina pažymėti tą faktą, kad tikslesnė informacija neretai brangiai kainuoja, todėl kiekvienu atveju reikia nustatyti, kokio tikslumo informacijos pakanka sprendimams priimti.

Informacijos pateikimas laiku reiškia, kad ji turi būti pateikiama tada, kai reikia imtis konkrečių veiksmų, priimti tam tikrus sprendimus. Pavėluota informacija dažnai praranda prasmę.

Labai svarbus ir informacijos kiekio, arba jos pakankamumo, reikalavimas. Valdymo sprendimams priimti reikia turėti pakankamą kiekį informacijos.  Kai trūksta informacijos, gali atsirasti neaiškumų, nuomonių nesutapimo, neteisingų sprendimų ir nepageidaujamų padarinių.

Valdymo apskaita neatsiejami nuo įmonės valdymo sistemos funkcijų. Yra šešios valdymo funkcijas:, kurios laibai svarbi informacija, formuojama valdymo apskaitos procesuose:

1. Planavimas. Valdymo apskaita teikia informaciją tiek strateginiams, tiek operatyviniams planams sudaryti. Valdymo apskaitos buhalteriai tikrina, ar šie planai yra suderinti. Valdymo apskaita teikia informaciją apie kapitalinius įdėjimus, produkcijos savikainą, praėjusių laikotarpių finansinius rezultatus ir kt. Jos teikiama informacija ypač svarbi planuojant produkcijos gamybos

ir pardavimų apimtis, numatant produktų kainas, rinkas, konkurencingumą ir kt.

2. Kontrolė – tai ryšių tinklas, kurio pagalba valdoma įmonės veikla ir kuri sudaro sąlygas teisingiems veiksmams ateityje. Kontrolės sistemos pagrindinis uždavinys yra grįžtamųjų ryšių pagalba

kontroliuoti tam tikrą procesą, lyginant planinius duomenis su faktiniais rezultatais.

Kontrolės funkcijai atlikti valdymo apskaita turi pateikti informaciją apie pasiektus faktiškus rezul-

tatus ir jų palyginimą su planuotais ar praėjusių laikotarpių. Ši informacija pateikiama apie visą įmone ir atskirai jos padalinių. Vykdant kontrolės funkciją, buhalteris teikia vadybininkams ir informaciją apie tam tikrų rodiklių nukrypimus nuo planinių. Buhalteris atlieka tam tikrų rodiklių operatyvinę analizę ir nustato silpnąsias įmonės veiklos vietas. Ši informacija ypač reikalinga vadovams priimant sprendimus.

3. Organizavimo, kaip valdymo sistemos funkcijos, principai reikalauja ne tik tikslaus pareigų paskirstymo, bet ir atsakomybės už tam tikras veiklos sritis numatymo. Šiuos uždavinius taip pat sprendžia ir valdymo apskaita. Kita vertus, nuo įmonės organizacinės struktūros priklauso valdymo apskaitos modelis (individualus sąskaitų planas, pirminių dokumentų skaičius ir jų apyvarta, vidaus ataskaitų formos ir t.t.).

4. Prognozuojant būtina numatyti ne tik vidaus, bet ir išorės veiksnių (politinių, ekonominių, socialinių, mokslo ir naujų technologijų, rinkos ir konkurencijos ir kt.) kitimo tendencijas. Naudojant valdymo apskaitos duomenis, analizuojant standartus ir biudžetus, atsakomybės centrų veiklą, išlaidų formavimąsi galima gauti objektyvesnes ir patikimesnes prognozes.

5. Skatinimo funkcijos tikslas veikti darbuotojų sąmonę taip, kad jie geriau suprastų įmonės tikslus ir priimtų geresnius sprendimus jiems pasiekti. Geriausias pavyzdys – tai biudžetų vykdymas. Buhalteriai gali daug padėti įmonės darbuotojams aiškindami tam tikrų rodiklių įvykdymo svarbą, nurodydami galimas problemas ir sunkumus.

6. Koordinavimo funkcijai užtikrinti valdymo apskaita panaudoja biudžetus, standartus, produktų ir kitų ir kalkuliavimo objektų kalkuliacijas, vidaus ataskaitas, apskaitos dokumentus ir registrus ir kt.

Specialiosios apskaitos uždavinys yra aprūpinti įmonės vadovus bei specialistus informacija apie

gamybinius bei ūkinius procesus jų vykdymo eigoje ir pateikti jiems tą informaciją, kurios nepateikia kitos apskaitos rūšys. Specialiajai apskaitai būdinga tai, kad jos duomenys:

  • valdymo tikslams gali būti panaudoti be papildomo jų tvarkymo arba apdoroti kaip savaran-kiškos apskaitos rūšies duomenys;
  • dažnai pirminiais dokumentais neapiforminami, renkami telefonu ar kitomis ryšių priemonėmis, todėl jų patikimumas mažesnis.

Tradiciška laikoma, jog šio metu nėra pakankamo inžinerinės-techninės ir kitų apskaitos rūšių ryšio. Paprastai inžinerinės-techninės apskaitos duomenys fiksuojami darbo apskaitos ir kituose finan-sinės bei valdymo apskaitos pirminiuose dokumentuose

Personalo apskaita glaudžiai susieta su kitomis apskaitos rūšimis, ypač su finansine apskaita. Re-miantis personalo apskaitos duomenimis, skaičiuojami mėnesiniai darbuotojų atlyginimai, įvairios priemokos bei priedai pakėlus kvalifikaciją: atostogpinigiai, ligos pašalpos ir kt. Remiantis personalo apskaitos duomenimis, pildomos statistinės atskaitomybės formos apie personalo sudėtį bei jo kaitą, kuriose taip pat pateikiami finansinės apskaitos duomenys apie apskaičiuotą darbo užmokestį, t. y. statis-tinės atskaitomybes formose pateikiami integruoti apskaitos duomenys.

Operatyvinėje-gamybinėje apskaitoje sukaupti duomenys dažniausiai be papildomo tvarkymo naudojami operatyvaus valdymo reikalams.