Verslo informacija

Buhalterinė apskaita – tai analizė (interpretacija), klasifikacija ir finansinių operacijų registracija verslo

pskaitos knygose Lietuvos Respublikos teisiniuose-norminiuose aktuose užfiksuota sąvoka, jog buhalterinė apskaita– ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.

Apskaita, tai viena pirmųjų informacijos gavimo sistemų ūkinei – finansinei veiklai valdyti. Apskaita, tai daugybė sričių, iš jų, mokesčių skaičiavimą, finansinių ataskaitų analizę, valdymo bei finansinę apskaitą apimantis terminas. Tai standartizuotas ekonominės informacijos identifikavimo, išmatavimo, registravimo, klasifikavimo, apibendrinimo ir ataskaitų sudarymo procesas, teikiantis pagrindą tos infor-macijos vartotojams priimti gauta informacija pa-remtus sprendimus.

Apskaita atspindi kiekvieną ūkinę operaciją, duomenys apie ūkinius faktus fiksuojami, grupuojami

ir apibendrinami apskaitoje taip, kad formuotųsi informaciniai rodikliai apie įmonės turtą, lėšas, jų susidarymo šaltinius, įmonės veiklos rezultatus, finansinę būklę. Ūkinės operacijos apima prekių ir kito turto pirkimą – pardavimą, paskolų ėmimą bei kreditų teikimą, paslaugų teikimą bei gavimą. Apskaita teikia informaciją apie materialinių, darbo, finansinių išteklių naudojimą įmonėje ir šia informacija aprūpina tiek įmonės vadovybę, tiek jos padalinių darbuotojus.

Apskaitos pagalba vartotojas turi galimybę bet kada gauti informaciją apie įmonės:

• debitorinius įsiskolinimus (skolas įmonei);
• kreditorinius įsiskolinimus (įmonės įsiskolinimus tretiesiems asmenims);
• ataskaitinių laikotarpių pelną (nuostolį);
• pelno ar nuostolio susidarymo šaltinius;
• savininkų nuosavybės dydį bei sudėtį;
• įsipareigojimų apimtį bei sudėtį;

Taigi apskaita suteikią galimybę įvertinti įmonės finansinę padėtį tam tikrai nustatytai datai. Visos įmonės ir organizacijos buhalterinę apskaitą tvarko dvejybine sistema, išskyrus tas, kurioms leista vesti supaprastintą apskaitą. Buhalterinė apskaita tvarkoma valstybine lietuvių kalba. Įmonėse su užsienio kapitalu apskaita tvarkoma lietuvių kalba, o esant reikalui – ir užsienio kalba.

Už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės adminis-tracijos vadovas (savininkas).

Buhalterinės apskaitos rūšys.

Buhalterinę apskaitą sudaro trys rūšys:

• operatyvinė;
• finansinė;
• valdymo apskaita.

Pokomunistinėse šalyse buvo skiriamos šios apskaitos rūšys:

• buhalterinė apskaita;
• operatyvinė techninė;
• statistinė apskaita.

Dabar vyrauja nuomonė, kad buhalterinę apskaitą sudaro valdymo ir finansinė apskaita. Kai kurie apskaitos specialistai dar skiria mokestinę apskaitą. Operatyvinė apskaita, jeigu ji išskiriama į savarankišką grupę, teikia duomenis valdymo apskaitai. Apskritai didesnė operatyvinės apskaitos dalis mažai domina vadybininkus.

Finansinė apskaita apima finansinių operacijų ir kitų įvykių registravimą, analizę bei apibendrinimą. Finansinė apskaita tvarkoma pagal Bendruosius apskaitos principus. Finansinė apskaita susijusi su finan-sinių ataskaitų rengimu vidiniams ir išoriniams vartotojams ir ji yra viešai skelbiama.

Valdymo apskaita pateikia informacija gaminamos produkcijos ir teikiamų paslaugų savikainai apskaičiuoti ir gamybos (produkcijos bei paslaugų) planavimui bei kontrolei. Valdymo apskaita yra konfidenciali. Ji neteikiama išoriniams vartotojams.

Valdymo apskaitos išskyrimas į savarankišką apskaitos rūšį siejamas su komercinės paslapties apie kai kurias įmonės veikos sritis išsaugojimu. Finansinės apskaitos duomenys prieinami visiems informa-cijos vartotojams, o valdymo apskaitos teikiama informacija yra komercinė paslaptis ne tik išorės varto-tojams, bet ir tiems įmonės darbuotojams, kurie neturi tiesioginio ryšio su sprendžiama problema. Valdy-mo apskaitos būtinumą lemia jai keliami tikslai. Pagrindiniai valdymo apskaitos tikslai yra šie:

• teikti informaciją įmonės vadovybei veiklai valdyti, operatyviniams ir perspektyviniams valdymo sprendimams priimti apskaičiuoti produkcijos ir paslaugų faktinę savikainą bei nustatyti išlaidų nukrypimus nuo standartų;
• kontroliuoti, planuoti ir prognozuoti įmonės padalinių veiklą bei jų ekonominį efektyvumą;
• sukurti patikimą kainodaros bazę;
• numatyti ir parinkti efektyviausius įmonės veiklos plėtojimo būdus ir galimybes, t. y. kurti įmonės veiklos politiką.

Valdymo apskaitai būdingas analitinis aspektas. Apskaičiuota, kad valdymo apskaitoje apie 70-80% informacijos sudaro ekonominės analizės informacija ir tik apie 20-30% — apskaitinė informacija. Finansinėje apskaitoje santykis kitoks: apie 40-50% sudaro apskaitinė informacija ir apie 50-60% – analizės duomenys.