Lietuvos verslo ekspertai pastebi, kad šalies verslas tampa vis labiau orientuotas į užsienio rinkas. Išaugusius klientų poreikius atitinkanti Lietuvoje gaminama produkcija ir teikiamos paslaugos yra itin paklausios kaimyninėse šalyse. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, jos verslininkai kur kas labiau suaktyvino savo verslo plėtrą užsienyje. Su kaimyninių šalių kompanijomis sėkmingai konkuruojančios Lietuvos bendrovės, vis dažniau šiose šalyse laimi skelbiamus konkursus ir yra pripažįstamos bei vertinamos vietinių verslo atstovų. Bene aktyviausiai pas kaimynus dirba didžiausias šalies mažmenininkas “VP Market”, kuris beveik kiekvieną mėnesį praneša apie naujų prekybos centrų kaimyninėje Latvijoje bei Estijoje atidarymus. Tarp tokių užsienyje gerbiamų ir žinomų bendrovių yra ir ne vieną naudingą bendradarbiavimo sutartį kitose šalyse pasirašiusi nekilnojamojo turto projektų plėtotoja UAB “Hanner”, kuri neseniai paskelbė Kijeve statysianti gyvenamąjį namą. Ukrainoje savo veiklą planuoja ir vienas didžiausių šalyje Vilniaus bankas, baldininkai ir kiti šalies verslininkai.
ES 23 mln. mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) sukuria 75 mln. darbo vietų ir sudaro 99 % visų ES įmonių. Vadovaudamasi principu „pradėk nuo mažo“ ES stengiasi pritaikyti ES valstybės pagalbos taisykles MVĮ poreikiams. Ji taip pat skatina MVĮ dalyvavimą mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo projektuose, biurokratinių kliūčių, susijusių su mažomis įmonėmis ir MVĮ skirtomis finansavimo schemomis, šalinimą. 2007m. − 2013 m. ES finansavimo laikotarpiu tokioms programoms iš viso bus skirta 3 mlrd. eurų. Lėšos, skirtos ES konkurencingumui ir sanglaudai didinti skatinant kurti darbo vietas ir mažinant ekonominio, aplinkos ir socialinio vystimosi atotrūkį, naudojamos įvairiai. Dalis jų tenka stambiems infrastruktūros projektams, pavyzdžiui, keliams, greitkeliams tiesti, tiltams, oro uostams statyti ir elektroniniams ryšiams tobulinti. Tačiau teisę gauti pagalbą turi ir daug kitų projektų, pvz., pagalba skiriama mažosioms įmonėms, apleistiems miestų centrams, vėjo jėgainėms, taip pat žmonių su negalia integravimo į visuomenę schemoms, nuotekų valymo įrenginių, kad atitiktų ES normas, atnaujinimo projektams ir profesinio mokymo schemoms. Kuriant tinkamą aplinką pramonės verslui, svarbiausi veiksniai yra technologijos ir naujovių diegimas. ES skiria lėšas daugybei mokslinių tyrimų, remia verslumą, skatina valstybines ir privačias partnerystes, kad valstybės ir privatusis sektoriai galėtų pasiekti geriausių įmanomų rezultatų, ir rengia technologijų platformas. Ji taip pat planuoja įsteigti Europos technologijos institutą.
Beveik penkti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metai leidžia aiškiau identifikuoti Lietuvos interesus ES, suvokti jų atstovavimo bei perkėlimo galimybes, taip pat tiksliau suprasti ES institucijų darbo specifiką, veiklos pricipus. Didėjanti Lietuvos veiklos ES institucijose patirtis sėkmingiau leidžia Lietuvai dalyvauti Europos integracijos procese.