Verslo informacija

Liuksemburge sutelktas finansinių paslaugų sektorius išties įspūdingas: daugiau kaip 200 bankų, šimtai investicinių fondų, 7 tūkstančiai holdingo bendrovių. Finansinis centras Liuksemburge pradėjo formuotis maždaug septintajame XX a. dešimtmetyje. Tuomet čia buvo imtasi veiklos, susijusios su euroobligacijomis, šiek tiek vėliau išplėtota euro paskolų veikla ir privačios bankininkystės bei investicinių fondų paslaugos. Šiuo metu Liuksemburge teikiamos, ko gero, visos įmanomos komercinės bei investicinės paslaugos ir privatiems, ir juridiniams asmenims. Beje, dauguma Lietuvoje platinamų investicinių fondų yra registruoti Liuksemburge.

Dar XIX a. Liuksemburgas buvo žemės ūkio valstybė. Teigiama, kad XIX a. viduryje Liuksemburgas iš žemės ūkio valstybės tapo industrine valstybe daugiausia dėl didelę reikšmę turėjusios plieno pramonės. XX a. antrojoje pusėje Liuksemburgas po truputėlį iš industrinės valstybės virto paslaugų ekonomikos valstybe su dominuojančiu finansų sektoriumi. Šiuo metu paslaugų sektorius sukuria apie 80 proc. viso šalies BVP, apie 16 proc. BVP sukuria pramonė, mažiau kaip procentą – žemės ūkis. Panašiai išsidėsto darbuotojai: paslaugų sektoriuje dirba apie 70 proc. dirbančiųjų, pramonėje – apie 25 proc, apie 5 proc. – valdžios įstaigose ir mažiau kaip procentas – žemės ūkio sektoriuje.

Institucijos ir organizacijos

Liuksemburge veikia svarbios Europos Sąjungos institucijos, tarp jų – Teisingumo Teismas, Audito rūmai, Europos Parlamento generalinis sekretoriatas, ES institucijų Vertimo centras, Europos Komijos padaliniai. Be to, Liuksemburge yra daugybė organizacijų, susijusių su finansiniu sektoriumi ir besirūpinančių jo plėtra. Liuksemburgo vertybinių popierių birža, įkurta 1928 m.,

garsėja minimaliais formalumais, greitomis procedūromis, nedideliais brokerių mokesčiais, čia neapmokestinamos vertybinių popierių transakcijos. Liuksemburge veikia viena didžiausių tarptautinių kliringo organizacijų, elektroninių atsiskaitymų centras, Liuksemburgo bankų asociacija, jungianti 140 narių, yra keletas mokymo institucijų, ruošiančių finansinio ir su juo susijusių sektorių specialistus, o Finansų sektoriaus profesionalų federacijos, įkurtos 2000 m., pagrindinė veikla – Liuksemburgo, kaip tarptautinio finansų centro, įvaizdžio sklaida.

Čia daug dirbama

Lankantis Liuksemburge, į akis krinta labai tuščios gatvės. Dieną, kai didmiesčiuose įpranti matyti didžiules spūstis, Liuksemburge kur ne kur pasirodo praeivis ar pravažiuoja automobilis. Tai įdomus vaizdas, ypač turint galvoje, kad šis miestas yra Europos viduryje, bet pakanka
užeiti į verslo centrą ir pamatai – čia tiesiog dirbama. Turbūt ne veltui Liuksemburge dirbančiųjų produktyvumas yra didžiausias pasaulyje, lenkiantis net tokias darbštuolių šalis kaip Japonija.

Šioje šalyje yra mažiau kaip pusė milijono gyventojų, bet kiekvienam šios šalies gyventojui tenkantis bendrojo šalies vidaus produkto (BVP) procentas yra didžiausias pasaulyje.

Čia veikia net 200 bankų, paslaugų sektorius sukuria apie 80 proc. BVP ir beveik nėra nedarbo. Šioje valstybėje gyvena pusantro šimto tautybių žmonių, kitataučiai sudaro apie 40 proc. šalies gyventojų. Ta šalis – Liuksemburgo Didžioji Hercogystė.

Bankiniame sektoriuje labai svarbi gera reputacija. Liuksemburgas yra politiškai ir socialiai stabili, kosmopolitiška šalis, garsėjanti profesionaliais finansų srities specialistais. Tai galėtų būti vienas paaiškinimas. Kitas svarbus dalykas yra bankų, draudimo ir kitoms susijusioms paslaugoms palanki mokesčių sistema, o dar vienas – patogi geografine padėtis. Valandos skrydžio atstumu nuo Liuksemburgo yra tokie svarbūs verslo centrai kaip Londonas, Paryžius, Ciurichas, Miunchenas, Briuselis, Amsterdamas, Frankfurtas, Hamburgas.

Valdžia kuria palankias sąlygas verslui

Be verslui palankių geografinių ir tradicinių sąlygų, Liuksemburgo valdžia taip pat prisideda prie patrauklios aplinkos verslui kūrimo. Žinodama, kad mažai ekonomikai vienas svarbiausių dalykų yra patraukli mokesčių sistema, Liuksemburgo valdžia stengiasi sukurti tokias sąlygas, kurios būtų konkurencingos ir skatintų investuoti jų šalyje. Liuksemburgo mokesčių sistema yra išties patraukli verslui, palyginti su kitomis Vakarų Europos šalimis.

Liuksemburgo verslo rūmai nurodo, kad šiuo metu juridinių asmenų mokami mokesčiai Liuksemburge sudaro apie 30,6 procento. Pelno mokestis yra 22 proc, bendruomenių darbo mokestis yra vidutiniškai 7,5 proc. ir solidarumo mokestis – 5 procentai. Dėl investicijoms taikomų mažesnių mokesčių ir kitų mokesčių lengvatų daugumos pramonės ir gamybos įmonių mokamų mokesčių bendra suma siekia vidutiniškai 15 procentų. Gyventojų pajamos apmokestinamos skirtingai, atsižvelgiant į pajamų dydį. Tai sudaro nuo 0 iki 39,9 procentų. Liuksemburge yra mažiausias iš visų Europos šalių pridėtinės vertės mokestis – 15 proc, be to, kai kurioms būtiniausioms prekėms jis sumažintas iki 3 procentų.