Tradiciškai laikoma, jog pagrindinę informacija apie įmonės veiklą galima gauti iš įmonės pelno-nuostolių atskaitos bei turto-nuosavybės balanso.
Informacija išoriniam vartotojui
Tradiciškai laikoma, jog aukščiau minimi dokumentai yra labai išsamus ir informatyvus dokumentas, suteikiantis plačią informaciją akcininkams, kreditoriams ir investuotojams. Tačiau ta informacija yra labai siaura, galima sakyti, išryškinanti tik kelis rodiklius:
1) Veiklos pelną. Šį rodiklį galima dar paanalizuoti truputį detaliau:
- nustatyti realizacinį pelną;
- nustatyti santykinį dydį, kiek veiklos sąnaudos sunaudoja pajamų už realizuotą produkciją;
- nustatyti grynųjų sąnaudų (be veiklos) santykį su pajamomis užrealizuotą produkciją;
- tačiau šie rodikliai yra pakankamai abstraktūs ir dėl taip vadinamos komercinės paslapties neaišku kokios rūšies produkcija yra naudingesnė,
2) Įprastinės veiklos pelną. Šį rodiklį taip pat galima lyginti:
- su tai daliai apskaičiuoti parodytomis sąnaudomis, t. y. nustatyti bendrosios veiklos renta-bilumą;
- nustatyti, kiek pelno sukūrė realizacija, kita veikla ir investicinė veikla;
- tačiau tie rodikliai taip pat labai abstraktūs. Čia gali atsirasti nemažai klaidinančių duomenų;
3) Ataskaitinių metų pelną prieš apmokestinimą. Šį pelną galima apskaičiuoti tokiais pat principais ir metodais, kaip nurodyta aukščiau. Bet pateiktieji rodikliai yra labai abstraktūs. Žinoma, paėmus papildomus duomenis iš įmonės balanso, galima daryti ir kai kuriuos skaičiavimus:
- nustatyti kapitalo rentabilumą;
- nustatyti balansinį rentabilumą;
- paėmus keleto praėjusių metų pelno (nuostolio) ataskaitas, apskaičiuoti jų rodiklių pokyčių tendencijas per eilę metų, t. y. padaryti tų rodiklių dinamikos analizę.
Išorinis vartotojas paprastai gali susidaryti aiškesnį vaizdą tiktai įmonės veiklos gerėjimo ar blogėjimo tendencijų požiūriu, bet jis negali matyti priežasčių, dėl kurių tos tendencijos atsirado.
Informacija vidiniam vartotojui
Vidiniam vartotojui, t. y. įmonės vadovams arba aukščiau nurodyti rodikliai nesuteikia reikiamos infor-macijos, kad būtų galima kryptingai ir objektyviai pakreipti gamybos ar paslaugų kūrimo kryptis reikiama kryptimi. Tuo tikslu reikalinga platesnė ir išsamesnė informacija, kurią teikia įmonės analitinė apskaita, o taip pat ir kiti valdymo funkciniai valdymo padaliniai (rinkų paieška ir sudarytos sutartys, jų savalaikis vykdymas, atsiskaitymų užtikrinimas, tiekimo organizavimas ir t.t.).
Apskaitos informacijos tvarkymo problemos
Vartotojams, tiek pramonės, tiek žemės ūkio įmonėms, tiek paslaugas teikiančioms nepakanka vien iš apskaitos gaunamos informacijos, jiems laiku reikia išsamios informacijos, kuri padėtų priimant verslo valdymo sprendimus. Vien apskaitos duomenys dažnai nepakankamai apibūdina valdomąjį objektą. Gero-kai išsamesnė valdomojo objekto charakteristika gaunama integruojant apskaitos duomenis su planiniais bei sutartiniais duomenimis.
Norint tinkamai išspręsti valdymo ir kontrolės darbuotojų informacinio aprūpinimo klausi-mą, būtina integruotai tvarkyti apskaitos duomenis. Paslaugas teikiančiose įmonėse ypač aktuali yra specialiosios apskaitos duomenų integracija su finansinės bei išlaidų apskaitos duomenimis, nes tik taip būtų
galima apskaičiuoti kompleksinius rodiklius, kurie tinkamai apibudintų valdomąjį objektą.
Ne mažiau svarbu, kad pateikiama informacija būtų kuo operatyvesnė ir pigesnė. Kaip rodo atlikti tyrimai, dideli apskaitos operatyvumo rezervai glūdi integruojant apskaitos duomenų tvarkymą tarp atskirų įmonių, ypač tvarkant tiekimo, produkcijos pardavimo ir atsiskaitymų apskaitos duomenis.
Labai svarbu, kad apskaitos duomenys būtų integruojami su planiniais, normatyviniais bei sutarti-niais duomenimis, nes tai padeda aktyviau kontroliuoti planų bei prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Pasėkoje įmonė užsitikrina galimybes operatyviau patiekti kokybiškesnes paslaugas ar parduo-damus produktus.
Apskaitos duomenų tvarkymo bei jų panaudojimo integracija taikytina tvarkant:
- finansinės apskaitos duomenis;
- specialiosios apskaitos duomenis;
- planinės, normatyvinės bei sutartinės informacijos duomenis;
- įmonės filialų bei kitų savarankiškų padalinių apskaitos duomenis;
- atskirų įmonių, ypač atsiskaitymų apskaitos duomenis.
Savarankiški padaliniai bei dukterinės įmonės pagrindinei įmonei pateikia nustatytos apimties atskaitomybę. Pagal atskaitomybės duomenis atskirų savarankiškų padalinių ar dukterinių įmonių veiklą vertinti sunku, nes nėra išsamios pradinės informacijos, padedančios nurašyti reiškinių priežastis. Taip organizuojant apskaitą, pirminių duomenų rinkimas bei sutvarkymas buhalterinių įrašų forma turėtų būti atliekamas įmonėse, filialuose bei kituose padaliniuose, o tolimesnis duomenų tvarkymas perduodamas pagrindinei įmonei. Integruojant duomenų tvarkymą turėtų gerėti duomenų patikimumas.